Helmuth von Moltke

Helmutas fon Moltkė vok. Helmuth von Moltke
Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas

Gimė	1848 m. gegužės 23 d. Bendorfas, Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė
Mirė	1916 m. birželio 18 d. (68 metai) Berlynas, Vokietijos imperija
Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas
Vadovavo	1906 m. – 1914 m. rugsėjo 14 d. (~8 metai)
Ankstesnis	Alfred von Schlieffen
Vėlesnis	Erich von Falkenhayn

Vikiteka	Helmuth von Moltke

Helmutas fon Moltkė (1848 m. gegužės 23 d. – 1916 m. birželio 16 d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo Moltkės Vyresniojo sūnėnas ir tarnavo kaip Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas nuo 1906 iki 1914 m.

Biografija

Helmutas fon Moltkė gimė Bendorfe, Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje. Jis buvo pavadintas savo dėdės Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkė Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo 1875 iki 1878 m. jis lankė Karo Akademiją ir 1880 m. prisijungė prie Generalinio štabo. 1882 m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. 1891 m., po savo dėdės mirties, jis tapo Vilhelmo II adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.^[1] 1904 m. Moltkei buvo suteiktos generolo kvartirmeisterio pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po Šlifeno pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo Hansas Hartvigas fon Beseleris, Karlas fon Biulovas ir Kolmaras fon der Golcas.^[1] Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su kaizeriu. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.^[1]

Pirmasis Marnos mūšis

Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir Pirmajam Marnos mūšiui 1914 m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo Karlo Makso Lichonovskio, jog Britanijos užsienio reikalų sekretorius, seras Edvardas Grėjus, siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta Prancūzija. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos Vakarų fronte, perkelti į Rytų frontą kovoti prieš Rusiją. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymu, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą būtų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas Hermanas fon Štabas piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.^[2] Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,^[2] o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas 1914 m. spalio 25 d. užėmė Erikas fon Falkenhajenas.

Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susilpninti Šlifeno planą. Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų.^[3] Vėliau, Marnos mūšio metu, daugybė karių buvo perkelta iš gyvybiškai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenės dešiniojo sparno, buvusio Elzase ir Lotaringijoje. Prieštaringiausiai vertinamas Moltkės sprendimas pasiųsti du kariuomenės korpusus ir kavalerijos diviziją Hindenburgo ir Luderdorfo pajėgų sustiprinimui prieš pat užtikrintą pergalę Tanenbergo mūšyje 1914 m. Ši veiksmų seka, kai kurių istorikų manymu, buvo strateginė Šlifeno plano įgyvendinimo klaida. Didelė dalis istorikų, įskaitant Zuber ir S.L.A. Marshall, teigia, jog Aleksandro fon Kliuko pirmosios armijos nesugebėjimas išlaikyti tvirtą poziciją kartu su Karlo fon Biulovo antrąja armija, taip sukuriant tarpą tarp šių dviejų armijų netoli Paryžiaus, buvo daug didesnė klaida nei bet kuri Moltkės planavimo spraga. Tam tikri istorikai prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad Moltkė prarado savo armijų kontrolę jau rugpjūtį ir dėl to negalėjo tinkamai reaguoti, kai staiga prasidėjo Pirmasis Marnos mūšis. Dar kiti istorikai teigia, jog strateginių alternatyvų gausa mūšio metu ir galimas Rusijos įsiveržimas į Rytų Prūsiją apsunkino Moltkės sprendimus.^[4]

Vėlesnė veikla ir mirtis

Pakeistas Falkenhajeno, Moltkė gavo pakaitinių Generaliniam štabui ofiso viršininko (vok. Der stellvertretende Generalstab) pareigas. Jo pagrindinės užduotys buvo organizuoti ir siųsti kariuomenės rezervą į reikiamas vietas bei kontroliuoti teritorinius armijos korpusus, atsižvelgiant į padėtį tų karinių dalinių, kurie yra fronte. Moltkės sveikata toliau prastėjo ir jis mirė maršalo Kolmaro fon der Golco laidotuvių metu 1916 m. birželio 18 d.

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Mombauer, Annika (2001). Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War. Cambridge / New York: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-79101-4.
↑ ^2,0 ^2,1 Tuchman, Barbara (1962). The Guns of August. Ballantine Press.
↑ Crowley, Robert (2001 m. rugsėjo 1 d). „The What Ifs of 1914“. In Crowley, Robert (red.). What If?. Penguin Group. pp. 275. ISBN 9780425176429. Nuoroda tikrinta 8 August 2013.
↑ „Who's Who - Helmuth von Moltke“. Firstworldwar.com. Nuoroda tikrinta 2007-01-02.

[Mombauer2001-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Mombauer, Annika (2001). Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War. Cambridge / New York: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-79101-4.

[Tuchman62-2] 2,0 ^2,1 Tuchman, Barbara (1962). The Guns of August. Ballantine Press.

[3] Crowley, Robert (2001 m. rugsėjo 1 d). „The What Ifs of 1914“. In Crowley, Robert (red.). What If?. Penguin Group. pp. 275. ISBN 9780425176429. Nuoroda tikrinta 8 August 2013.

[4] „Who's Who - Helmuth von Moltke“. Firstworldwar.com. Nuoroda tikrinta 2007-01-02.

[1]

[2]

[3]

[4]